"Nematomas frontas" - filmas ne tik apie karą

Nematomas frontas, nematomos sielos, pamiršti žmonės, pavargę veidai. Vaizdas, kurį nuolatos piešia visagalė televizija; vizija, kurią nepaliaujamai kartoja gyvenime paskendę žmonės. Bet mes pamirštame... Pamirštame, jog gyvename laisvi, jog turime jaustis laimingi. Šiais apmąstymais nusprendžiau pasidalinti pažiūrėjusi Vinco Sruoginio ir Jono Ohmano filmą „Nematomas frontas“. Jeigu dar jo nematėte, labai rekomenduoju tai daryti.

O aš vis dar sėdžiu tyloje ir mąstau apie partizano Juozo Lukšos parašytus žodžius apie tai, jog gyvenime būna taip mažai tikros laimės akimirkų, jog turėtume nepamiršti jose gyventi. Ir nejučiomis suprantu, jog neužtenka kalbėti, reikia imti ir džiaugtis: šia savaite, šia diena, šia sekunde, šia akimirka. Ir jeigu kažkas bando tave sustabdyti – sustok, viską apgalvok ir jeigu vis dar manai jog verta – nesustok, šypsokis ir skleisk gėrį ir džiaugsmą aplink. 

Nes tu gali! Nes aš galiu! Nes mes laisvi!

Išpažintis II

Sustabdyta.
Be stabdžių.
Bėganti į ugnį
be praeities spynų.
Kaskart kitokia.
Bet nepakeista.
Besišypsanti,
Nes vėl atrasta.

Netobulas Tobulumas

Netobulas tobulumas
Gręžiasi pro mano akis
Pažaislio sienose skęsta
Tyli praeitis.

Sutrupintas garso drąsumas
Garuoja skiediklio  lašais
Nebyliai vaizdus grumuliuoju
Kai žaidžia jie mano jausmais.

Be kranto, be laiko, be rūbų
Aš stoviu Pažaisly nuoga
Tyliai praeiviams kartodama
Aprenkit mane. Arba NE

Kavos puodelis

Vakar ryte aš geriau kavą.
 Juodą. Be cukraus.
 Palyginimui ištraukiau iš prisiminimų
 Šaltą žiemos vakarą
 Baltą. Be jausmų.
 O tada beliko garsiai nusikvatoti
 Neseniai pagamintos lėles juoku.
 Šiandien ryte aš vėlei gersiu kavą..

Pavasario prieangyje

Atvėrusi knygą
Mergaitė išlipo
Iš rašalo kilpų
Suraizgytų laike
Skaitydama rankose
Įrėžtą raštą
Gyventi skubėjo
Kvėpuoti aistra
Pamiršt kasdienybę
Užčiuopti vienybę
Sutramdyti žvėrį
Grėsmingam triukšme
Po žemę bėgioti
Ir švelniai kartoti
Gyvenimas gimsta
Nojaus laive.
_____________
Pavasariniuose gojuose
Mergaitė šypsojosi.

Padavimas apie laumę

Nuo senų senų senovės
verpimo ratelyje įstrigusiais siūlais
Moterys laimę audė.
Perkūno sutuoktinę žemės gėrybių meldė.

Basakojės lietuvaitės maldas išgirdusi
Etnografinių motyvų prisisunkusi
Savo šalį gėlių upeliais Laumė dabint pasiryžo
Pirštinėse įstrigusių žiemos trupinių tirpint sugrįžo.

Kartais mirtingųjų jausmuose sukeldama sąmyšį
Niekam nesakiusi kasdien jiems palikdavo po nešulį:
tris sieksnius margaspalvės dabarties,
du bidonus rūsy subrandintos ateities
Ir vieną vienintelę priesaiką - kantriai Mylėt.

Išpažintis

Po laiptais pasislėpusi plaukais kutensiu pėdas katinams,
                                Kol Neryje ištirps laiškai krantams.

Tamsos akis regėdama kankinsiu jūrą upės švelnumu,
                               nagais draskysiu žemės lygumus.
                     Tyloj naikinsiu miegančių žvėrių sapnus.

Po laiptais pasislėpusi aš glostysiu akis ....sapnams

Netikėtas šedevras

Žvelgiu aš pro delnus į dabartį
Pirštai randais padabinti
Vakar stebėjau keistą spektaklį -
Scenoje pelės vaidino.
Ant balto popieriaus lapo
Basom pėdutėm begiojo
Ir cypdamos paišė paveikslą,
Tokį modernų, už milijoną

Nauja diena kalvėje

Geležine širdis suspausta replėmis
prašo pagalbos. Šaukiasi kalvio.
Žaizdro karštyje lydoma miršta ramybė,
kruvinos žaizdos virsta didybe.
Plaktukas nenutyla.

Alisa sutinka mažąjį princą I skyrius

I

Medžio namelio kristalizuoti stiklai gaudė saulės spinduliais virtusius šviesos prisilietimus. Staliaus energijos pripildytas medinis gultas džiaugėsi laikinai jo kūną papuošusia tatuiruote. Klausydamasis genio snapu grojančio patefono garsų, kampe stovintis veidrodis bandė nufotografuoti kiekvieną bundančio ryto akimirką. Ir netikėtai susierzino, kai akyse pradėjo lietis vaizdas. 

„Kur aš? “ – sušuko Alisa. 

Tą pačią akimirką jai ant galvos nukrito raudonas, kaip kraujas, obuolys. Neišlaikiusi lygsvaros šviesiaplaukė trinktelėjo į kamieną ir išgąsdino nuo ankstyvo ryto dirbantį miško sanitarą. Kai atsimerkė, jos skaisčiai mėlynose akyse atsispindėjo sausros gairinamos žolės laukai.  Žolė buvo tokia aukšta, kad įvertinusi situaciją mergina nusprendė, jog šienpjovys atostogauja arba pamiršo, kad šitas slėnis apskritai egzistuoja. 

„Rožės žydi kruopščiai prižiūrimos žmogaus, ramunės – savaime“ – garsiai ištarė Alisa. Ir pridūrė: „Rožės turi spyglius, ramunės – laukinį, bet svaiginančiai mielą paprastumą“. 

Atsargiai mindama taką, ji vieną po kitos skynė ramunes ir rišo į spalvingai baltą gėlių grandinę. Papuošusi galvą mergina dar kartą apsižvalgė. Kiekvieną akimirką dykuma vis sparčiau virstanti pieva ją išgąsdino. Aplinkui nesimatė nei kelio, nei takelio, ir tuo labiau nė vienos transporto priemonės. 

„Kaip aš čia atsidūriau?“  nelaukdama, kol vienišame medyje dirbantis paukštis  atsakys, ji sušuko: 

„Ar čia yra kas nors?! “

Išgirdęs keistai skambančią garsų sintezę veidrodis sukluso. Nujausdamas, jog pagaliau galės įamžinti portretą, kurį įsivaizdavo nuo to laiko, kai Mažasis princas jį čia pastatė, veidrodis įsitempęs laukė.

Jau gerą valandą Alisa gulėjo ant žolės bandydama prisiminti, kaip bėgdama nuo pilkų šešėlių ji čia atsirado. Atmintyje iškylantys vaizdiniai niekaip nesiklijavo į normalų prisiminimą. Žaisdama nesibaigiantį sąmonės žaidimą ji išgirdo tylų liepsnos spragtelėjimą. Tiksliai toje vietoje, kur saulės spindulys, paglostęs veidrodžio paviršių atsimušė į žemę, užsidegė sudžiuvusios gėlės.
       Alisa žinojo, jog ugnis vienintelis gamtos elementas, kuris natūraliai neatsiranda. Ją reikia sužadinti. Taip pat ji žinojo, kad įsikarščiavusi geltonai melsva liepsnelė gali virsti aitriai raudonais ugnies liežuviais, kurių neįmanoma sunaikinti nei žodžiais, nei maldavimais. Kartais net ir šaltas kaip ledas vanduo to nepajėgia padaryti.
Pamiršusi kankinančias mintis, šviesiaplaukė akimis bėgiojo po pievą ieškodama bent mažiausio vandenilio ir deguonies susijungimo pėdsako. Toli horizonte ji matė vienišą beržą, kurio syvais galėtų užgesinti vis giliau kvėpuoti pradedančią  liepsną. Bet...  kol ji iki jo nueitų ir grįžtų, džiūstanti žolė virstų anglies juodumo dirvonu ir tada visos prisiminimų detalės, kurios vizijų pavidalu kiekvieną pusvalandį ją aplanko, dingtų kartu su ramunių lauku. O kaip tada ji grįžtų namo?

Veidrodis vis nekantriau laukė susiliejimo su nauja esybe. „Greičiau, greičiau“ – jo kruopščiai poliruotame paviršiuje vis aiškiau matėsi naujos patirties užuomazgos – vijoklinėmis kopėčiomis prie jo artinosi vienplaukė mergaitė. Rankose ji nešėsi žaliąjį švarką, kurio paslaptį gali įminti tik tas, kuris jau anksčiau neramiai klaidžiojo ramunių lauke.  

„Ar čia yra kas nors?“ – dar kartą sušuko Alisa vos tik peržengusį medžio namelio slenkstį.
Aplink girdėjosi tik kurtinama tyla. Ji apsižvalgė – ant stalo gulėjo seniai nepaliestos šventosios duonos likučiai.  „Šis maistas tik išrinktiesiems“ – pagalvojo Alisa ir tą pačią akimirką šalia lėkštės pamatė vos švytintį keistos formos ženklą. Tokį simbolį ji jau buvo mačiusi.... žemėlapyje... nupieštame ant švarko.  Staigiu judesiu ji atsisuko norėdama patikrinti savo prisiminimus, bet žaliasis rūbas buvo dingęs.
„Ką dabar daryti?“ Švarke išdegintas žemėlapis buvo vienintelė galimybė jai grįžti į realybę. „Kur jis dingo?“

Netikėtai Alisa prisiminė, kaip močiutė jai pasakojo, jog veidrodžiai pasižymi mistinėmis savybėmis – jie moka ne tik atspindėti, bet ir sugerti energiją bei įsidėmėti visų žiūrėjusių į jį atvaizdus. Mergaitė buvo girdėjusi ir mitą apie tai, kad veidrodžius žmonijai padovanojęs šėtonas, kuris žinojo, jog vienatvė išveda žmogų į tyrumo ir doros kelią, o nuolatinis dialogas su savimi gimdo abejones, susidvejinimą, veidmainystes. Ji pažvelgė į veidrodį. Nepaaiškinama jėga ją tiesiog traukte traukė prieiti arčiau. Sukaupusi paskutinius valios trupinius mergaitė  pagriebė nuo stalo šventosios duonos likučius ir  žengė pro įmantriai graviruotus ąžuolinius veidrodžio rėmus.

TOP 10 - 2012 12

1.  GLEE  - Homeward Bound Klausyti 

2. Alicia Keys - Girl On Fire Klausyti 

3. One Direction - Little Things  Klausyti 

4. Change Your Life - Far East Movement ft Flo Rida & Sidney Klausyti

5. Bebe - Siempre Me Quedara  Klausyti
6. will.i.am - Scream & Shout ft. Britney Spears  Klausyti

7. Little Mix - DNA  Klausyti

8. Yasmin ft Shy FX & Ms Dynamite - 'Light Up (The World)  Klausyti

9. Christina Aguilera - Your Body   Klausyti

10. Mika Happy Ending Klausyti 

Daina

Aš tik angelas pavirtęs stebuklu,
saulė šviečianti pro debesų skliautus.
Vėjas glostantis tavas akis
Kai jose nuskęsta liūdesys
Aš tik angelas keliaujantis laiku
Laikantis tavas godas ant abiejų delnų
Bučiniais plevenanti tavuos sapnuos
Tavo sumaištį skandinanti Neries krantuos
Aš tik angelas sugrįžęs pas tave
Šypsnis gėrio virstantis daina.

Laikinai

Man sakė, jog tai normalu. Man sakė, kad gyvenime svarbiausia būti stipriam. Deja, aš jų taip ir pamiršau paklausti kam to reikia.
Ir kokia nauda iš to, jei kiekvieną kartą, kai rizikuoji kristi pasidedi pagalves, o po to tampi pūkuose įkalintu pliušiniu, bejausmiu žaislu. Bet net ir pliušiniai žaislai turi žmones, kurie jais rūpinasi... Bet net ir pliušiniai žaislai naktimis prabyla ... Deja, jų niekas negirdi.

Jei apsilankėte šitame bloge be jo viešinimo facebooke, sakau labai didelį Ačiū! Ačiū, kad bandote išgirsti, ką naktimis kalba žaislai.

Laukti, kol saulės spinduliai pasieks žemę

Laikas - keistas palydovas, atimantis ir duodantis, įkvepiantis ir kartais priverčiantis nuliūsti. Apie jį būtų galima daug rašyti, bet ateina metas, kai supranti, jog laikui bėgant niekas nesikeičia, nei aplinkiniai, nei mes patys. Nors ir atrodome kitokie, vistiek esame savo prigimties įkaitai.
        Įsivaizduokime dykumoje stovinčius smėlio laikrodžius, tokio pat dydžio kaip egipto piramidės. Ir tarp jų neramiai vaikščiojančius žmones. Stikle įkalintos grėsmingos smiltys kasdien mažomis dozėmis virsta žemės dalimi, o pro praskaidrėjusį stiklą prasiskverbę saulės spinduliai naujomis viltimis bučiuoja darbuose paskendusių žmonių smilkinius. Tačiau dykumoje ir taip karšta, todėl papildoma šiluma daugeliui sukelia pyktį. Nesuprasdama, kodėl žmonės nepatenkinti, saulė užtemsta. Tik piramidėje pasislėpusi mergaitė to nepastebi. Ji tyliai kartoja kažkada išminčių sienose išraižytus žodžius, tam kad po kelių akimirkų smėlio laikrodyje išlaisvinti spinduliai vėl sušildytų žemę. Ji jau pavargo laukti. Laukti kol kažkas pagrobs jos ašaromis nuplautą šypseną. Tsss.... žmonės vėl pyksta. Pagaliau! Dar viena laike įkalinta saulės spindulių dovana pasiekė žemę....

http://www.youtube.com/watch?feature=endscreen&v=FiMZHKLgA04&NR=1

Audros glėbyje

Šiandien poetas tyli.
Rašalu taškydamas jūros krantus  jis tapo nebyliai.
Bangose ištirpusios raidės glosto skenduolius laivus
Sunaikinto laiko ženklų knygose jau nebebus.
Šiandien poetas tyli,
Rytojaus audrą myli.

Ar tavimi manipuliuoja tavo aplinka?

    Kiekvieną dieną mes prasilenkiame su dešimtimis žmonių. Kai kuriuos iš jų matome pirmą kartą, kitus  - kartą per mėnesį ar per savaitę. Tačiau įstringame tik ties tais, su kuriais susitinkam periodiškai, kurie kažko iš mūsų nori. Prieš tęsdama, noriu iš anksto įspėti, jog šis esė yra grynai analizinio pobūdžio ir nėra orientuotas į jokius konkrečius žmones. Suprantu, kad žmogaus egocentrinė pusė visada bando tapatintis su aprašomais personažais, tačiau šiandien kalbėsiu abstrakčiai. Bet koks sutapimas su realaus gyvenimo motyvais yra visiškai atsitiktinis. 

    Šiandien interneto platybėse aptikau skambią frazę: "Visiems iš tavęs kažko reikia, nors tu nereikalingas niekam". Manau daugelis visuomeniniais pagrindais dirbančių žmonių yra pajutę šį labai nemalonų jausmą, kai kasdien kitiems atiduodamas save supranti, jog  TU neturi nieko tikro. Galima būtų tai įvardinti kaip lyderių gyvenimą gaubiančią miglą, tačiau iš tiesų viskas yra daug paprasčiau, tik nelabai norisi to pripažinti. Išdrįsiu tą miglą įvardinti teiginiu -  "Už kiekvieno lyderio slepiasi bent 1 pilkasis kardinolas, kuris gerai moka manipuliavimo meną ir jį naudoja savo asmeniniams tiklams pasiekti". 

   Taigi, kas yra ta manipuliacija ir kaip mes ją suprantame? Kur baigiasi gebėjimas bendrauti, ir kur prasideda manipuliacija? Sergejaus Kara Murzos knygoje „Manipuliacija sąmone“ pateikia tokį apibūdinimą: „Manipuliacija – tai viešpatavimo būdas, darant dvasinį poveikį žmonėms, performuojant jų elgesį. Šis poveikis nukreiptas į žmogaus psichines struktūras, atliekamas slapta ir turi uždavinį pakeisti žmonių nuomones, įsitikinimus ir tikslus reikiama kryptimi“

     Nepaslaptis, jog šiais laikas žmonių sąmonė yra valdoma informacinės aplinkos. Paradokslalu, tačiau net pats liberaliausias žmogus nėra laisvas priimti sprendimus -  už jį paslapčiomis tai daro kiti. Prieštaraujate?  Netgi "laisvuose rinkimuose" žmonių valdymo psichologija labai puikiai integruojama į rinkimines programas. Šiandien rinkimus laimi ne konkretūs kandidatai, o mokslinių tyrimų pagrindu sukurtos viešųjų ryšių kompanijos.  Neskaitai rinkiminių programų ir protestuodamas iš vis neisi balsuoti??? Stebėtinai lengvai dar kartą būsi pakliuvęs ant manipuliacijos kabliuko! Beveik neabejotina, kad kai kuriose rinkiminėse strategijose numatyta, jog "geriau jokio balso, negu nepalankus balsas".

      O dabar pabėkime nuo politikos ir grįžkime į kasdieninį gyvenimą, kuriame, nors ir labai nenorėdami irgi rasime manipuliacijos pėdsakų, o kartais netgi akivaizdžių įspaudų. Turbūt sunkiausia suprasti, jog mumis labiausiai manipuliuoja artimiausi žmonės - komandos nariai, draugai, mylimieji, tėvai.... Ir kas svarbiausia, jog pagrindinis manipuliacijos įrankis netgi čia yra viešoji nuomonė, kuri tarsi kirminas kasdieną tau primena, jog turi rinktis jau iš anksto paruoštus sprendimus, nes jei nuspręsi išsilaisvinti - prarasi jos palaikymą ir palūši..!

     Tačiau ar tikrai nori, jog tavo gyvenimu kažkas kitas žaistų, o galiausiai kai nuspręsi laimėti žaidimą suprasi, kad nepaklusnaus tavęs niekam nereikia? Siūlau atlikti trumpą testuką ir pačiam įsitikinti ar tavimi manipuliuoja koks nors konkretus žmogus (ne tavo vadovas). Testukas iš esmės skirtas įmonių ar organizacijų vadovams, bet tinka ir kitokioms situacijoms.

Ar tavimi manipuliuoja?

    1. Ar tas žmogus pažįsta bent 60% tavo kolegų/partnerių/draugų?

   2. Ar tas žmogus tau nežinant bendrauja su tavo kolegomis ir tau nežinant jie priima sprendimus, kuriuos vėliau tau pasiūlo kaip tinkamiausius?

   3. Ar pasiūlęs savo sprendimą dažnai išgirsti teiginį, bet aš ( bendri kolegos, partneriai) manau kitaip?

    4.  Ar tas žmogus kalba su tavo kolegomis/partneriais tavo vardu?

   5.  Ar tas žmogus žino bent vieną tavo slapčiausią baimę (pav. jog tu nemėgsti vienatvės ir stengiesi būti tarp žmonių; įprastai jauti pasitenkinimą savimi, tačiau iš niekur nieko pradedi priekaištauji sau dėl neryžtingumo ir vangumo ir t.t). 

    6. Ar tas žmogus stebi ir kontroliuoja kiekvieną tavo žingsnį ?

   7. Ar tas žmogus dirba su tavim viename kabinete/ stengiasi visada būti šalia sprendžiant svarbius klausimus?

    8. Ar susipykęs su tuo žmogum, prarastum didelę dalį savo partnerių/draugų/kolegų ?

   9. Ar bijotum tą žmogų išmesti iš komandos/ nutraukti partnerystės ryšius?

 10. Ar atleidus tą žmogų iš darbo visi klausinėtų, o kodėl nėra to žmogaus, kur jis dingo? 

O dabar jums belieka suskaičiuoti, kiek kartų atsakėte TAIP. Kuo daugiau taip, tuo stipresnį manipuliatorių šalia savęs turite. 

Tačiau kaip visada, nėra situacijos be išeities.Viename iš savo straipsnių portalas "balsas.lt" pateikia rekomendacijas, kaip kovoti su manipuliacijomis?

Rekomendacijos.  

"1. Keiskite save, bet ne manipuliatorių. Manipuliatorių keisti nėra prasmės, jei bandysite tą padaryti – tik tapsite jautrūs kitoms manipuliacijoms. Jums gali atrodyti, kad bus geriau, jei savo jausmais ir pastebėjimais pasidalinsite su manipuliatoriumi, tačiau geriau to nedarykite: dauguma manipuliatorių neturi empatijos ir šią informaciją gali ateityje panaudoti prieš jus. Geriausia keistis pačiam, tokiu būdu keisis jūsų ryšiai. Atsiminkite: jeigu manipuliatoriui reikia labai stengtis, kad išlaikytų kontrolę – jis pasiduoda ir ieško kitos „aukos“. 

2. Pagalvokite, ar santykiai su manipuliatoriumi yra verti jūsų pastangų. Yra situacijų, kai šių santykių nėra kaip nutraukti (pavyzdžiui, tėvų ir vaikų), tačiau kartais galima pagalvoti, ar apskritai verta bendrauti su žmogumi savo laimės ir geros būsenos kaina. Apgalvokite, kas jums gyvenime svarbiausia ir nutarkite, ar šie santykiai jums padeda siekti savo tikslų. 

3. Keiskite savo santykių su manipuliatoriumi pobūdį. Jeigu automatiškai vykdote visų prašymus ar reikalavimus, to net neapgalvoję – jums reikia pirmiausia nustoti tai darius. Kai jūsų ko nors paprašo – atsakykite: „Aš jums pasakysiu tada, kai apie tai pagalvosiu.“ 

4. Pradėkite kontroliuoti situaciją. Neleiskite manipuliatoriui klausinėti, kodėl jums reikia laiko, nes palaipsniui pradėsite prarasti kontrolę. Tiesiog vėl ir vėl kartokite, nieko neaiškindami: „Man reikia daugiau laiko apie tai pagalvoti.“

Deja, bet tik supratus, jog tavimi manipuliuoja, galima pamažu pradėti priešintis manipuliatoriui, kitu atveju teks suprasti skaudžią tiesą - visiems iš tavęs kažko reikia, bet TU - kaip žmogus su savo nuomone ir sprendimais nereikalingas niekam.  Ar sugebėsi pasipriešint manipuliacijai?