Netobulas tobulumas
Gręžiasi pro mano akis
Pažaislio sienose skęsta
Tyli praeitis.
Sutrupintas garso drąsumas
Garuoja skiediklio lašais
Nebyliai vaizdus grumuliuoju
Kai žaidžia jie mano jausmais.
Be kranto, be laiko, be rūbų
Aš stoviu Pažaisly nuoga
Tyliai praeiviams kartodama
Aprenkit mane. Arba NE
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą