Jau seniai delne laikau mažytį žiogą
Šokinėjantį svajingai tarp žolių
Paslapčia pradingstantį kentėti
Ir sugrįžtantį rytais ieškot svajų
Jau seniai bėgioju pasitikti
Pievomis atskriejančių žalių šoklių
Čirškiant žiogui proto sargas miega
Basos kojos drąsiai ieško debesų
Jau seniai aš noriu pasiklysti
ten kur grįstas kelias virsta takeliu
Ten kur paslėptas natų pluoštelis
Smuiko stygose pavirsta stebuklu.
Jau seniai norėjau
Ir aš pavirst žiogu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą