Turbūt nėra žmogaus, kuris kažko nebijo. Specifinės baimės turi netgi savo pavadinimus:
Atsakomybės, pareigų- Paralipofobija.
Atviros erdvės- Agorafobija.
Audros, griaustinio- Brontofobija.
Aukščio- Akrofobija,
Gylio- Batofobija.
Greičio- Tachofobija.
Judėti ar keistis- Tropofobija.
Kalbėti prieš publiką- Glosofobija.
Kritikos- Enisofobija.
Laiko ar laikrodžių- Chronofobija.
Laisvės - Eleuterofobija.
Malonumo, pasitenkinimo jausmo- Hedonofobija.
Meilės, įsimylėti- Filofobija.
Meilės, sekso- Erotofobija.
Minčių- Psichofobija.
Minios ar sambūrių- Enochlofobija, Demofobija ar Ochlofobija.
Naujovių- Neofobija.
Nepasisekimo- Atichifobija ar Kakorafiofobija.
Nuodėmės- Hamartofobija.
Politikų- Politikofobija.
Būti priklausomam nuo kitų- Soteriofobija.
Prisiminimų- Mnemofobija.
Spręsti: priimti sprendimus- Desidofobija.
Svorio padidėjimo - Obesofobija ar Pokreskofobija.
Testų, egzaminų- Testofobija.
Turto, praturtėjimo - Plutofobija.
Tuštumos- Kenofobija.
Užmiršimo, pamiršti- Atazagorafobija.
Vienatvės - Eremofobija ar Eremifobija.
Žmonių- Antropofobija.
Kiek iš jų galėtum pritaikyti sau? 1,2,3... o gal 10? Ir čia tik nedidelis sąrašas iš tūkstančių baimių, kurios kamuoja "homosapiens". Tai kas gi ta baimė, jeigu su jomis susidoroti negali netgi "protingas žmogus".
Atsakomybės, pareigų- Paralipofobija.
Atviros erdvės- Agorafobija.
Audros, griaustinio- Brontofobija.
Aukščio- Akrofobija,
Gylio- Batofobija.
Greičio- Tachofobija.
Judėti ar keistis- Tropofobija.
Kalbėti prieš publiką- Glosofobija.
Kritikos- Enisofobija.
Laiko ar laikrodžių- Chronofobija.
Laisvės - Eleuterofobija.
Malonumo, pasitenkinimo jausmo- Hedonofobija.
Meilės, įsimylėti- Filofobija.
Meilės, sekso- Erotofobija.
Minčių- Psichofobija.
Minios ar sambūrių- Enochlofobija, Demofobija ar Ochlofobija.
Naujovių- Neofobija.
Nepasisekimo- Atichifobija ar Kakorafiofobija.
Nuodėmės- Hamartofobija.
Politikų- Politikofobija.
Būti priklausomam nuo kitų- Soteriofobija.
Prisiminimų- Mnemofobija.
Spręsti: priimti sprendimus- Desidofobija.
Svorio padidėjimo - Obesofobija ar Pokreskofobija.
Testų, egzaminų- Testofobija.
Turto, praturtėjimo - Plutofobija.
Tuštumos- Kenofobija.
Užmiršimo, pamiršti- Atazagorafobija.
Vienatvės - Eremofobija ar Eremifobija.
Žmonių- Antropofobija.
Kiek iš jų galėtum pritaikyti sau? 1,2,3... o gal 10? Ir čia tik nedidelis sąrašas iš tūkstančių baimių, kurios kamuoja "homosapiens". Tai kas gi ta baimė, jeigu su jomis susidoroti negali netgi "protingas žmogus".
Wikipedija rašo: "Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Baimė kyla iš savisaugos instinkto. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės."
Mane labiausiai sudomino paskutinė apibrėžimo dalis, jog baimė skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Siūlau kartu peržvelgti aukščiau pateiktą sąrašą ir paanalizuoti, ar tikrai jos visos tokios baisios (aišku mano vertinimas bus absoliučiai subjektyvus). Suskaičiavau penkis atvejus, kada tam tikra situacija iš tikrųjų gali kelti pavojų gyvybei (audros, griaustinio, Aukščio, Gylio, Greičio, Uždarų patalpų). O visos kitos? Trumpai jas visas pavadinčiau baimė gyventi...
Galiu atvirai prisipažinti, jog šiandien patyriau 5 balų stiprumo testofobiją. Pila karštis, dreba kojos, pamiršti paprasčiausių žodžių reikšmes... Pažįstama situacija? Būtų labai įdomu sužinoti, ką tokiais atvejais darote Jūs, kaip kovojate su panašiomis būsenomis?
O tuo tarpu visą dieną pavyzdingai analizavusi savo nepaaiškinamą būseną, priėjau išvadą - Baimė, tik katalizatorius padedantis įvertinti mūsų troškimų stiprumą ! Negana to, atrodo jog tai ko bijome iš tikrųjų yra tai, ko labiausiai trokštame, tik bijome tai pripažinti! Juk taip norėtųsi pasijusti paukščiu arba panerti giliai po vandeniu ir atmintyje užfiksuoti nuostabius povandeninio pasaulio vaizdus, tačiau kažkodėl uždedame savo troškimams antnasrį ir nesąmoningai laukiame, kol vėl patirsime tą jausmą, sukeliantį adrenalino antplūdį.
Grįžkime prie jūsų baimių sarašo. Tai ko iš tikrųjų bijote ir kodėl?
Ir pabaigai: negydomos fobijos virsta depresija, neuroze, psichopatija, ligoniai, norėdami palengvinti savo būklę dažnai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais...
Mane labiausiai sudomino paskutinė apibrėžimo dalis, jog baimė skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Siūlau kartu peržvelgti aukščiau pateiktą sąrašą ir paanalizuoti, ar tikrai jos visos tokios baisios (aišku mano vertinimas bus absoliučiai subjektyvus). Suskaičiavau penkis atvejus, kada tam tikra situacija iš tikrųjų gali kelti pavojų gyvybei (audros, griaustinio, Aukščio, Gylio, Greičio, Uždarų patalpų). O visos kitos? Trumpai jas visas pavadinčiau baimė gyventi...
Galiu atvirai prisipažinti, jog šiandien patyriau 5 balų stiprumo testofobiją. Pila karštis, dreba kojos, pamiršti paprasčiausių žodžių reikšmes... Pažįstama situacija? Būtų labai įdomu sužinoti, ką tokiais atvejais darote Jūs, kaip kovojate su panašiomis būsenomis?
O tuo tarpu visą dieną pavyzdingai analizavusi savo nepaaiškinamą būseną, priėjau išvadą - Baimė, tik katalizatorius padedantis įvertinti mūsų troškimų stiprumą ! Negana to, atrodo jog tai ko bijome iš tikrųjų yra tai, ko labiausiai trokštame, tik bijome tai pripažinti! Juk taip norėtųsi pasijusti paukščiu arba panerti giliai po vandeniu ir atmintyje užfiksuoti nuostabius povandeninio pasaulio vaizdus, tačiau kažkodėl uždedame savo troškimams antnasrį ir nesąmoningai laukiame, kol vėl patirsime tą jausmą, sukeliantį adrenalino antplūdį.
Grįžkime prie jūsų baimių sarašo. Tai ko iš tikrųjų bijote ir kodėl?
Ir pabaigai: negydomos fobijos virsta depresija, neuroze, psichopatija, ligoniai, norėdami palengvinti savo būklę dažnai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą