Addicted arba Priklausomybė nuo įpročių

Tikriausiai visiems yra tekę važiuoti autobusu ir troleibusu. Ir pirmas dalykas, kurį girdime įlipę "gerbiamieji keleiviai, įlipę į autobusą nepamirškite pasižymėti vienkartinius bilietus". Algoritmas paprastas: įlipti į transportą, nusipirkti talonėlį, susirasti komposterį, pažymėti talonėlį, jei yra laisvų vietų atsisėsti ir susimąsčiusiai stebint aplinkinius važiuoti iki reikiamos stotelės. Tačiau šiandien teko stebėti keistą fenomeną, kaip išsikraipius standartams žmTikriausiai visi žinote kaip atrodo komposteris - raudonas, gan agresyviai atrodantis dantytas aparatas kramtantis vienkartinius talonėlius. Beje, visada pritvirtintas vertikaliai. Dėl niekam nežinomos priežasties, be elektroniniams bilietams pažymėti skirtų neveikiančių apratų, autobuse buvo tik vienas vienintelis komposteris. Tačiau, per 20 kelionėje praleistų minučių, nė vienas talonėlis juo nebuvo pažymėtas. Ne, tai ne todėl, kad komposteris buvo sugedęs, ir tikrai ne todėl, kad žmonių nebuvo, o dėl to, jog vietoj vertikalios padėties jis buvo nusuktas horizontaliai. Horizontalumas pasirodė neįveikiama užduotimi visiems bandžiusiems.

Ir tai privertė susimastyti, kokie mes esame priklausomi nuo įpročių. Žinodami kaip "teisingai" elgtis, nebeieškomi naujų sprendimo būdų, o pykstame, jog kažkas neveikia, kaip turėtų veikti. Ar tikrai taip sunku ištrūkti iš standartinio mąstymo rėmų ir pasikeitus aplinkybėms pakeisti įpročius? Kiekvienas sau atsakykite į šitą klausimą nuoširdžiai....

Manau didžioji dalis nors ir nenorėdami pripažins, jog įpročiai valdo mūsų gyvenimus. Ir tik artėjant prie rizikos zonos, pradedame keistis...

Ar šiandien jau gėrei rytinę kavą? :)