Mes visi tiesiog žmonės. Gaudantys svajones, kartais daug prarandantys, bet su viltimi dar daugiau atrasti. Šiandien prisiminiau vieną labai gerai žinomą posakį: "NIEKADA nesakyk NIEKADA".
Tačiau man norisi pasakyti "Niekada nesakyk visada". Akivaizdžių materijų pasaulyje absoliutumo sąvoka nublanksta prieš nihilizmą. Žmogus, kaip ta muzikinės dėžutės balerina vis sukasi ir sukasi ratuku, ir nesusimąsto apie tai, jog vienas lūžęs krumpliaračio dantukas sustabdo utopine atrodžiusią kryptį. Rakteliui nejudant balerina nesisuka. VISADA reikia išorinio žmogiškojo veiksnio, jog paprasta dėžutė vėl suskambėtų. Bet... ar mes galime būti tikri, jog melodija pamažu nepasikeis? Net ir angelams suplasnojus ant nubaltinto lango, laike įsmigusi būties sonata gali išblankti...
Bet svajonės VISADA pildosi ;)
o jes.....šaunu
AtsakytiPanaikinti