Laimė užkrečiama?

Sveikučiai visi, kas vis dar skaitot ir kam įdomu kaip sekasi šitai pasakų mergaitei. Iš tiesų gan ilgai nerašiau, nes ramybės nedavė viena abejonė: ar šitas blogas skirtas tik talpinti mano kūrybą, o gal čia galima talpinti ir kasdienius apmąstymus. Ir žinot ką, priėjau išvadą, jog kartais tiesiog nebūna kūrybinio įkvepimo, tai negi blogas stovės neatnaujintas...:)

Taigi... šiandien tiesiog norėčiau pasidalinti mintimis apie neseniai perskaitytą mintį, jog "laimė užkrečiama". Sakot ne? O gal? Akivaizdu, kad kiekvienas turi savo nuomonę, bet man atrodo, jog viskas priklauso nuo to, kaip suprantame žodį "laimė". Ar tai tiesiog materealinė gerovė? O gal tai džiugi būsena atsirandanti sužinojus, jog išsipildė tavo draugo didžiausia svajonė? Nežinau kaip jums atrodo, bet aš įsitikinusi, jog už popierėlius laimės nenupirksi. Pavyzdžiui, vakar draugė netikėtai pasiūlė prisidėti prie gražios LRT ir Maltos ordino pagalbos tarnybos organizuojamos akcijos "KALĖDINĖ SRIUBA 2008", kuri kviečia paaukoti pinigelių vienišiems ir savimi negalintiems pasirūpinti seneliams. Neneigsiu, buvo truputį baugu, sužinojus jog reikės vaikščioti vokiečių gatve ir tiesiog prašyti praeivių, jog prisijungtų prie šios idėjos ir įmestų į taupyklę bent kelis litukus. Visi aukojantys buvo kviečiami ateiti į Pilies gatvėje Šv. Onų bažnyčios jaunimo įrengtą palapinę, kurioje buvo vaišinama arbata ir paties jaunimo vakar iki gilios nakties keptais pyragais, tačiau krizės laikotarpiu eiti GATVĖJE prie nepažįstamų žmonių, ir dar "kaulyti" pinigelių... Viena tikrai nebūčiau išdrįsusi... tačiau Ingutė padėjo įveikti šitą baimę :) Tiesą pasakius, baimė pamažu dingo matant, jog visai nemažai Vokiečių gatvės žmogeliukų galvoja ne tik apie save... Ir su kiekvienu geraširdiškai nusiteikusiu praeiviu, šypsenėlės mūsų su Ingute veiduose vis didėjo... Kodėl? Nes supratome, jog net sunkiausiais laikais žmonės sugeba neprarasti žmogiškumo... Būtent tai aš ir vadinu kalėdine nuotaika...

Taigi grįžtant prie klausimo, ar laimė užkrečiama... 1:0 teigiamo atsakymo naudai...

Gerai jau gerai, turbūt dabar pamąstėte, jog čia visai ne tokia laimė, kurios Jums reikia. Taigi dabar apie asmeninę laimę... retorinis klausimas: o ar jūs tikrai žinote, ko norite...? O jei ir žinote, negi lauksite kol išsipildys jūsų troškimas, kad galėtumėte jaustis laimingas??? 

Neseniai aš supratau vienintelę tiesą, nesvarbu kas bus ar nebus ateityje, reikia džiaugtis kiekviena dabarties akimirka ir tada niekas nesugebės sužlugyti svajonių... O laukiant jų išsipildymo, tiesiog reikia pamiršti save, pastebėti laimingus draugų veidus ir užsikrėsti jų skleidžiamu laimės virusu :)