Vakar nakty mėnulis žiūrėdamas į žemę dosniai barstė savo pusseseres tam, kad jas matančiųjų gyvenime uždegtų mažytę vilties, tikėjimo ir meilės kibirkštėlę. Kažkas parašė, jog mes esam tik pilkos pelytės... bet ar tikrai? Juk ne kartą lyjant lietui sugavai vaivorykštę, netikėtai nuspalvinusią pilką dangų... Ar ne?
Jei jau netikėtai užklydai į šitą spalvingų minčių slėnį, nebandyk tiesiogiai suprasti visko kas čia parašyta... žodžių labirintuose jau pasiklydo ne vienas... Bet kažkam tai pavyks :) ... nes jei jau esi čia, reiškiasi savo geltonų plytų kelyje bent kartą sutikai šią mergaitę, klajojančią po pilką pasaulį ir žinai, kaip ji stengiasi apsiniaukusiame gyvenimo danguje, net ir lietui nelyjant kasdien surasti bent po vieną vaivorykštę.
Šitas slėnis skirtas visiems vaivorykščių ieškotojams - mano DRAUGAMS. AČIŪ Jums, kad padedate man neįstrigti pilkuose debesyse :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą