Buenas dias amigos,
taigi vakar nusprendėm būti anarchistės ir įvairiems turistiniams autobusams bei standartiniams maršrutams pasakyti ne (ne gerai ne visiems, nes visa Barselona vienas didelis turistinis maršrutas). Bet gavosi, kad ir neplanuodamos aplankėme visas būtinas vietoves: skersai išilgai perėjom La ramba gatvę, kurioje turistus su kuprinėmis ar nešiojamomis piniginės atpažinsi iš tolo. Džiaugiamės tuo, kad nusprendėm nesitempti kuprinių ir atrodėm kaip vietinės (na gal kartais šviesūs plaukai išduoti galėjo:)).
Taigi savo kelionę pradėjom diagonal gatvėje, vaikščiodamos ir grožėdamosios moderniosios architektūros stebuklais, tekančiomis pastatų formomis, neplanuotai atsidūrėme prie Gaudi house (Passege de Gracia). Kad būtina čia sustoti supratome iš to, kad pamatėme turistų eiles. Pakėlusios akis pamatėme nuostabaus grožio Gaudi statytą pastatą. Mano subjektyvia nuomone tik Genijus galėjo tai sugalvoti. Vien dėl šitų pastatų verta aplankyti Barseloną. Į patį pastatą nėjome. Patraukėme žemyn gatve į La Ramba gatvę. Ten daugybė mimų, su kuriais gali nusifotografuoti į jų krepšelius įmetus eurų.
Anarchistinių nuotaikų vedavos nusprendėm to nedaryti ir ilgai nelaukusios nuklydome į mažą senamiesčio gatvytę, kuri mus netikėtai nuvedė iki Barselonos katedros. Ten nuostabiai gražu, bet svarbiausia, kad jaučiasi labai stipri energija. Labai rekomenduoju ten atėjus bent 10 min pasėdėti ir susigaudyti savo mintyse. Nes kartais mes iš tiesų per daug skubame net nesusimąstydami, ką tuo norime pasiekti. Galbūt geriau sulėtinti tempą ir pagalvoti ką likimas mums yra paskyręs. O jis tikrai dosnus. Tuo įsitikinome išėjusios iš katedros.
Nežiūrėdamos į žemėlapį pasukome dar į vieną gatvelę, kur eidamos vis daugiau juodauodžių pastebėjome. Galiausiai nusprendėme , kad patekome į tokią nelabai jaukią gatvelę, kur ir stoties mergaičių buvo galima pamatyti. Kažkaip kuo toliau ja einant darėsi vis nejaukiau, ypač kai sunkvežimio vairuotojas važiuodamas pro šalį slengu komplimentus žarstė. Bet tiesą pasakius, buvo labai įdomu pamatyti tikrąjį ispanijos veidą (už tai irgi esam dėkingos likimui).
Netrukus vėl išlindome į Rambla gatvę (čia visi keliai veda ten ;D). Taigi taip klaidžiodamos užklydome į nuostabų Hospital de la Sta. Creu Biblioteca Catalunya, galiausiai priėjome Columbo paminklą (Mirador de Colom) ir dar pasivaikščiojome krantine.
Galutinis antradienio tikslas buvo aplankyti mano "Idol" Picasso paveikslų parodą. Jo kūrybą yra tokia stebinanti, išsiliejusios formos, kurios per metus virto abstrakcijų visuma su divinizmo aspektais. Tik išėjusias iš parodos jau norėjau imti pieštuką į rankas, bet... neturėjau popieriaus :) (PS. Picasso pasirodo irgi buvo Žuvytė pagal zodiaką ). Taigi tegyvuoja anarchija ir iki rytojaus ..
XOXO Ingrida. Agne. Barselona
taigi vakar nusprendėm būti anarchistės ir įvairiems turistiniams autobusams bei standartiniams maršrutams pasakyti ne (ne gerai ne visiems, nes visa Barselona vienas didelis turistinis maršrutas). Bet gavosi, kad ir neplanuodamos aplankėme visas būtinas vietoves: skersai išilgai perėjom La ramba gatvę, kurioje turistus su kuprinėmis ar nešiojamomis piniginės atpažinsi iš tolo. Džiaugiamės tuo, kad nusprendėm nesitempti kuprinių ir atrodėm kaip vietinės (na gal kartais šviesūs plaukai išduoti galėjo:)).
Taigi savo kelionę pradėjom diagonal gatvėje, vaikščiodamos ir grožėdamosios moderniosios architektūros stebuklais, tekančiomis pastatų formomis, neplanuotai atsidūrėme prie Gaudi house (Passege de Gracia). Kad būtina čia sustoti supratome iš to, kad pamatėme turistų eiles. Pakėlusios akis pamatėme nuostabaus grožio Gaudi statytą pastatą. Mano subjektyvia nuomone tik Genijus galėjo tai sugalvoti. Vien dėl šitų pastatų verta aplankyti Barseloną. Į patį pastatą nėjome. Patraukėme žemyn gatve į La Ramba gatvę. Ten daugybė mimų, su kuriais gali nusifotografuoti į jų krepšelius įmetus eurų.
Anarchistinių nuotaikų vedavos nusprendėm to nedaryti ir ilgai nelaukusios nuklydome į mažą senamiesčio gatvytę, kuri mus netikėtai nuvedė iki Barselonos katedros. Ten nuostabiai gražu, bet svarbiausia, kad jaučiasi labai stipri energija. Labai rekomenduoju ten atėjus bent 10 min pasėdėti ir susigaudyti savo mintyse. Nes kartais mes iš tiesų per daug skubame net nesusimąstydami, ką tuo norime pasiekti. Galbūt geriau sulėtinti tempą ir pagalvoti ką likimas mums yra paskyręs. O jis tikrai dosnus. Tuo įsitikinome išėjusios iš katedros.
Nežiūrėdamos į žemėlapį pasukome dar į vieną gatvelę, kur eidamos vis daugiau juodauodžių pastebėjome. Galiausiai nusprendėme , kad patekome į tokią nelabai jaukią gatvelę, kur ir stoties mergaičių buvo galima pamatyti. Kažkaip kuo toliau ja einant darėsi vis nejaukiau, ypač kai sunkvežimio vairuotojas važiuodamas pro šalį slengu komplimentus žarstė. Bet tiesą pasakius, buvo labai įdomu pamatyti tikrąjį ispanijos veidą (už tai irgi esam dėkingos likimui).
Netrukus vėl išlindome į Rambla gatvę (čia visi keliai veda ten ;D). Taigi taip klaidžiodamos užklydome į nuostabų Hospital de la Sta. Creu Biblioteca Catalunya, galiausiai priėjome Columbo paminklą (Mirador de Colom) ir dar pasivaikščiojome krantine.
Galutinis antradienio tikslas buvo aplankyti mano "Idol" Picasso paveikslų parodą. Jo kūrybą yra tokia stebinanti, išsiliejusios formos, kurios per metus virto abstrakcijų visuma su divinizmo aspektais. Tik išėjusias iš parodos jau norėjau imti pieštuką į rankas, bet... neturėjau popieriaus :) (PS. Picasso pasirodo irgi buvo Žuvytė pagal zodiaką ). Taigi tegyvuoja anarchija ir iki rytojaus ..
XOXO Ingrida. Agne. Barselona
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą